|
Dėl klasių valandėlių 5-8 klasėms |
|
|
|
2010 03 03 |
|
Lietuvos mokinių parlamentas (toliau LMP) reiškia susirūpinimą dėl daugėjančių smurto atvejų mokyklose. Šios problemos priežastys yra nepakankamas tėvų dėmesys vaikams, žalingi įpročiai, patyčios, draugų įtaka. Viena svarbiausių smurto priežasčių, apjungianti anksčiau išvardintas – mokinių nepilnavertiškumo kompleksas. Nepilnavertiškumo kompleksas – asmenybės savęs suvokimas, kaip prastesnio už kitus, savęs smerkimas už klaidas ir nesėkmes. Saviugdos, savęs supratimo, brendimo pokyčių, dialogų ir pasaulio pažinimo pamokos mokyklose yra integruotos į dorinio ugdymo pamokas. Tačiau reikia nepamiršti, jog vaikams reikia ne tik teorijos žinių, bet ir praktikos. Tai ypač svarbu, nes nepažinęs savęs, imi sekti kitų pavyzdžiu, daryti savas – išvadas, kurios priveda prie smurto, kompleksų. Vienos savaitinės dorinio ugdymo pamokos yra per mažai, kad pažintum save. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Lietuvos mokinių parlamento ir Lietuvos moksleivių sąjungos pozicija |
|
|
|
2009 12 30 |
Mes, Lietuvos mokinių parlamentas (toliau LMP) ir Lietuvos moksleivių sąjunga (toliau LMS) kartu su Vilniaus mokyklų mokiniais, išnagrinėję „Neformalaus ugdymo koncepciją“ (toliau koncepcija), reiškiame pritarimą pagrindinėms projekto nuostatoms.
|
|
Skaityti toliau...
|
|
|
DĖL PRIĖMIMO Į LIETUVOS AUKŠTASIAS MOKYKLAS SISTEMOS TOBULINIMO |
|
|
|
2009 09 15 |
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentas, įvertinę šių metų priėmimo į Lietuvos aukštasias mokyklas rezultatus, atkreipia dėmesį į priėmimo metu iškilusias problemas ir jų sukeltas pasekmes:
Nors ir buvo siekiama sureguliuoti studentų pasiskirstymą tarp profesinio, koleginio ir universitetinio išsilavinimo sektorių, šių metų priėmimo tvarkoje universitetams buvo sudarytos išskirtinės sąlygos: praktiškai visi pareiškę pageidavimą studentai, neatsižvelgiant į jų gebėjimus, turėjo galimybę pasirinkti universitetines studijas; priėmimas į universitetus vyko anksčiau nei į kitas aukštąsias mokyklas, dėl ko, studentai turėjo rinktis kolegines studijas ar atsisakyti vietos universitete. Siekiant sureguliuoti studentų pasiskirstymą siūlome užtikrinti vienodas sąlygas ir terminus universitetams ir kolegijoms kitų metų priėmimo metu, skatinti universitetus įsivesti mažiausiojo stojamojo konkursinio balo reikalavimą ar kitas priemones, skatinančias užtikrinti universitetinio išsilavinimo lygį ir kokybę, numatyti skubius koleginio ir profesinio išsilavinimo įvaizdžio gerinimo veiksmus bei tam reikalingą finansavimą. Atkreipiame dėmesį, jog šiais metais į universitetus įstojo du trečdaliai visų stojančiųjų, kas visiškai nepateisino mokslo ir studijų reformos lūkesčių.
Stojimo reikalavimai skirtingų krypčių studijų programoms ir aukštosioms mokykloms negali būti suvienodinti. Dėl reikalavimų suvienodinimo į Lietuvos aukštasias mokyklas šiemet neįstojo gabūs studijų krypčiai, tačiau prastesnius brandos egzaminų rezultatus turintys stojantieji. Siūlome grąžinti iki šių metų priėmimo galiojusią tvarką, leidžiančią meno ir sporto laimėjimų (konkursų, parodų ar sporto varžybų) turintiems asmenims pridėti papildomus balus prie stojamojo konkursinio balo. Atkreipiame dėmesį, jog aukštosioms mokykloms, į kurias stojant reikalingas specialusis pasiruošimas (meno ir sporto mokyklos), yra būtina nustatyti atskirą stojimo tvarką ir konkursinę eilę valstybės finansavimui gauti.
Dar LR Mokslo ir studijų įstatymo rengimo metu prognozavome, jog, neužtikrinant LR Mokslo ir studijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuostatos dėl informacijos apie aukštųjų mokyklų teikiamą studijų kokybę, stojantieji galės vadovautis tik aukštųjų mokyklų teikiama reklaminio pobūdžio informacija, dėl ko priėmimas į aukštasias mokyklas taps neprognozuojamas. Šių metų stojimo rezultatai rodo, jog dauguma stojančiųjų rinkosi socialinių mokslų specialybes, nors tokių specialistų darbo rinkoje yra perteklius. Siūlome skubos tvarka imtis priemonių ir sudaryti prielaidas aukštosioms mokykloms įgyvendinti minėtas LR Mokslo ir studijų įstatyme nurodytas visuomenės informavimo nuostatas.
Valstybei reikalingos, tačiau nepopuliarios studijų programos nesulaukė norinčių studijuoti dėmesio. Tokie rezultatai rodo, jog sprendimas studentams “balsuoti krepšeliais”, kurios studijos yra kokybiškos, o kurios – ne, nepasiteisino. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos ir Lietuvos mokinių parlamento nuomone valstybės vaidmuo sprendžiant, kurios studijos yra kokybiškos, turėtų būti didesnis. Turi būti rengiamos valstybės ūkio bei specialistų poreikių analizės, kuriomis remiantis ir turėtų būti formuojamas valstybės užsakymas. Atkreipiame dėmesį, jog naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas nepaskatino aukštųjų mokyklų
peržiūrėti kokybę užtikrinančias priemones, kaip buvo tikėtasi, todėl būtina didinti valstybės atsakomybę už studentams suteikiamą studijų kokybę, stiprinant Studijų kokybės vertinimo centro veiklą ir atliekant išsamius studijų kokybės auditus.
Primename, jog mokamų studijų vietų kainos Lietuvoje yra bene didžiausios Europoje, o paskolų sąlygos – vienos prasčiausių, todėl neigiamai vertiname studentams pasiūlytą paskolų sistemą. Skatiname dar kartą svarstyti galimybę grįžti prie valstybinio paskolų fondo. Atkreipiame dėmesį, jog dabartinė paskolų sistema yra gerokai prastesnė nei veikė iki šiol, nuostata gražinti paskolą jau studijų metu apsunkins galimybę studijuoti, o Ministerijos pažadai, jog studentams bus dengiamos palūkanos jei jos viršys 5 proc. liko neiįgyvendinti, nes įsipareigota palūkanas kompensuoti tik studijų laikotarpiu. Net ir tokiomis sąlygomis paskolų sistema vis dar neparengta, o š. m. spalio 1 d. studentai jau turės sumokėti studijų įmokas.
Raginame nediskriminuoti įstojusiųjų į valstybės nefnansuojamas vietas bei suteikti šiems studentams tokias pačias teises į socialinę ir skatinamąją paramą, kokias turi valstybės finansuojami studentai.
Visi šie siūlymai buvo ne kartą išsakyti dar LR Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo metu. Tikimės, jog, objektyviai vertinant šių metų priėmimo klaidas, į šiuos siūlymus bus atsižvelgta. |
|
|
Dėl alkoholio kontrolės Lietuvoje |
|
|
|
2008 02 14 |
|
LR Seimo Sveikatos apsaugos komitetui LR Seimo Ekonomikos komitetui REZOLIUCIJA Dėl alkoholio kontrolės Lietuvoje 2008 – 02 – 04 Vilnius Lietuvos mokinių parlamentas (toliau LMP) atkreipia dėmesį į nesaikingo alkoholio vartojimo problemą Lietuvoje. LMP išnagrinėjęs specialistų pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į tai, kad alkoholio suvartojimas šalyje nuolat auga, išreiškia susirūpinimą dėl problemų, iškylančių didėjant alkoholinių gėrimų suvartojimui. LMP mano, kad būtina kovoti su nesaikingo alkoholio vartojimo banga konstruktyviomis priemonėmis, todėl siūlo: |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO |
|
|
|
2008 01 19 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui Socialinių reikalų ir darbo kimitetui REZOLIUCIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO RĖMIMO ĮSTATYMO 2007-12-03 Mes, Lietuvos mokinių parlamentas, išnagrinėję Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą ir nepilnamečių įsidarbinimo Lietuvos darbo rinkoje galimybes, pastebėjome, kad pilnametystės nesulaukusiems jaunuoliams yra sudėtinga legaliai įsidarbinti. Šiuo metu, kai Lietuvos darbo rinkoje trūksta darbuotoju, manome, jog nepilnamečiams, kurie nori dirbti, turi būti sudarytos galimybės lengviau įsidarbinti. Žmonių, priklausančių tam tikroms valstybės remiamos socialinėms grupėms, darbas yra subsidijuojamas, kad jie galėtų lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau nepilnamečiai tokiai socialinei grupei nepriklauso, nors jiems įsidarbinti yra sunkiau nei daugumai piliečių. Darbdaviai nėra suinteresuoti įdarbinti pilnametystės nesulaukusių asmenų dėl to, kad reikia užpildyti žymiai daugiau dokumentų (pavydžiui, darbdavys sudarydamas darbo sutarti su vaiku nuo 14 iki 16 metų pateikia numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą mokyklai, kurioje vaikas mokosi, tai pat vienam iš tėvų ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui, o Valstybinei darbo inspekcijai per tris darbo dienas turi pranešti apie darbo sutarties sąlygas, galimus pavojus, priemones kaip to išvengti ir t.t.), taigi darbdaviui tenka daug didesnė atsakomybė įdarbinant nepilnamečius asmenis. Tačiau vasaros atostogų metu vis daugiau ir daugiau nepilnamečių ieško darbo, bet dažnai, susidūrę su darbdavių nenoru įdarbinti pilnametystės nesulaukusių asmenų, pasirenka nelegalų darbą, o tai ne tik kelia grėsmę pačio jaunuolio gerovei, bet ir naudinga valstybei. Mes siūlome: |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Nuveikti darbai 
