Mokyklos laikus prisimenant...

- Kaip mokykloje, kurioje mokėtės, mokiniai išreikšdavo savo nuomonę? Ar jos buvo klausoma?
- Tais laikais ir nuomonių, ir norinčių jas reikšti netrūko. Deja, klausytojų atsirasdavo vienetai. Todėl vertindamas šių dienų galimybes, manau, jog žodžio laisvės šiuolaikinis jaunimas neišnaudoja tiek, kiek galėtų. Pats laikas imtis iniciatyvos ir keisti ydingas tradicijas, kurių pasitaiko ir šiandienos mokyklų bendruomenėse.

- Ar mokykloje turėjote kokių nors tradicijų?
Mokykliniai metai prabėgo linksmoje ir energingoje kompanijoje. Mūsų klasė buvo ne vieno puikaus renginio iniciatorė. Mes turėjome puikių progų pakeliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po buvusią SSSR, lydimi puikaus kelionių organizavimo entuziasto mokytojo Balio Petrulionio.
Geros idėjos ir tinkama komanda joms įgyvendinti – tai tradicijos, kurios iki šiol nė karto nenuvylė.   

... 

Leonidas Donskis -  politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius,  politologijos katedros profesorius, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras.

1. Kaip mokykloje, kurioje mokėtės Jūs, mokiniai išreikšdavo savo nuomonę? Ar jos buvo klausoma?

Leonidas Donskis: nedaug jos buvo klausoma. Aš juk sovietmečio vaikas. Kas tuo metu rimtai traktavo mokinius? Mokytojų nuomonės mažai kas paisė, tad ką jau kalbėti apie mokinius. Žinoma, buvo ir labai gerų mokytojų, kurie pagarbiai elgėsi su mokiniais. Bet tai nebuvo taisyklė, veikiau išimtys.

2. Ar turėjote tradicijų mokykloje? Kokių?

L.D.: Jos buvo panašios į nūdienos – šimtadienis, Nauji metai. Kadangi niekas nešventė Kalėdų ir kitų krikščioniškų švenčių (jau nekalbant apie vasario 16 d., kurios vien paminėjimas nekalto pokalbio metu galėjo užtraukti nelaimę mokyklai), tai Naujieji metai, šimtadienis ir abiturientų išleistuvės buvo pačios didžiausios šventės, kurių visi mokiniai laukdavo. Mintis, kad išgersi šampano taurę su savo mokytojais, buvo tikrai gundanti.

1.Kaip mokykloje, kurioje mokėtės Jūs, mokiniai išreikšdavo savo nuomonę? Ar jos buvo klausoma?

Aš baigiau Rietavo vidurinę mokyklą. Kaip ir visi jauni žmonės, norėdavome turėti savo požiūrį į viską, kas mums atrodė svarbu. Aišku, mūsų nuomonė ne visada sutapdavo su suaugusiųjų. Susidurdavome su išankstinėmis nuostatomis, kildavo ginčai, ne konfliktai. Kartais jausdavomės nesuprasti, tada “šiaušdavomės”. Žodžiu, mūsų karta buvo tokia pat kaip ir kiekviena.

2. Ar turėjote tradicijų mokykloje? Kokių? 

Rietavas vadinamas karalių miesteliu, nes jame dar dabar gyva kunigaikščių Oginskių dvasia. Ne tik garsusis polonezas. Tebėra nuostabus parkas su tvenkiniais ir piliakalniais, dvaro fragmentai. Po vieno parko šimtamečio ąžuolo šaknimis mūsų klasė yra užkasusi kapsulę su savo linkėjimais ateičiai. Didelę dalį laiko po pamokų mes praleisdavome šiame parke.