Kovo 4-ąją visos Lietuvos moksleiviai išreiškė savo susirūpinimą šalies švietimo būkle specialia akcija, kurios metu buvo sutrikdytas eismas keliose pagrindinėse didmiesčių gatvėse. Be abejo, tai – pilietiškas žingsnis, pavyzdys visoms nevyriausybinėms organizacijoms. Jis išjudino šalies viešąją erdvę, priminė visuomenei apie labiausiai pažeidžiamą jos sluoksnį – jaunimą. Kokia jaunimo padėtis Lietuvoje šiandien? Ar gali jauni žmonės, moksleiviai ir studentai, daryti įtaką valdančiųjų sprendimams?

Kalbintas Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Vilniaus skyriaus vadovas Lukas Savickas teigia: „Jaunimo balsas iš tikrųjų svarbus. Politikai suvokia, jog būtent jauni žmonės netrukus užims svarbiausias institucijų vietas, kurs intelektualią bei politiškai aktyvią visuomenės dalį.“ Žinoma, tai supranta ir pati visuomenė, tačiau į jaunimo iniciatyvas dažniausiai žiūri skeptiškai. Anot pašnekovo, mūsų pilietiškumas nėra pakankamai išvystytas, žmonėms terūpi politinės „muilo operos“, o ne šviesesnio rytojaus kūrimas kartu su jaunimu.

Panašios nuomonės yra Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Marius Poškus: „Jaunimo atstovų nuomonė yra labai svarbi tais atvejais, kuomet svarstomi konkrečiai su mokyklomis, jaunuolių alkoholizmu, pilietiškumu ir pan. susiję klausimai. Niekas negali išgyventi šių problemų taip jautriai, kaip mes“