Mūsų namai – niekada iki galo nepastatyti. Galima sakyti, kad kiekvieno žmogaus namai yra visada ne iki galo pastatyti, nes ir OSB plokštės visada pas ką nors kur nors būna sustatytos.
Kambarių pertvaros
Pirmiausiai OSB plokštės atsirado antrame aukšte, kai buvo suimprovizuotas ir padarytas perskyrimas. Su broliu jau kaip ir nebegalėjome gyventi viename kambaryje, o galiausiai ir tėvai norėjo patys persikelti į privatesnį uždarą miegamąjį. Kadangi vietos nebuvo labai daug, tai storai gerai sienai nebuvo galimybės atsirasti. O ir antro aukšto atramos nebuvo labai geros, kad būtų galima pridėti dar daugiau svorio. Aš visada bijodavau, kad su visomis spintomis įlūšime į vidų. Smagu prisiminti, kaip tiesiog spiegdavau iš baimės, kai brolis imdavo šokinėti ir gąsdinti, jog įlūšim. Tačiau tėvų kūrybingumas buvo tikra dovana. Jie sustatė per vidurį spintas, joms iš OSB plokštės buvo padaryta siena, iš esmės, tokia iš nišų. Kaip koks zigzagas. Taigi, mes puikiai girdėdavome viską, kas kur vykdavo ir būdavo aplink. Tai buvo gana linksma patirtis, o kartais labai trukdydavo. Tarkime, naktį girdėdavau, kaip brolis knarkia, paauglystėje apskritai kildavo visokių minčių dėl garsų ir nesinorėdavo nieko girdėti. Neturėjau ausinių, todėl brolis girdėdavo, kaip žiūriu filmus. Kaip žinia, OSB plokščių laidumas garsui yra puikus, nes viską girdi. Tačiau šiaip tai yra pigi ir patogi statybinė medžiaga, norint kažką kažkur atitverti, išlyginti, paslėpti.
Virtuvės remontas
Be viršaus remonto ir perkėlimo, pas mus namie dar vyko ir labai ilgai nepasibaigė virtuvės remontas. Virtuvė buvo keičiama vietomis su vonia, ir tai vedė tėvus į konfliktus. Jie nesutarė, koks turi būti remontas, kaip kas turi būti išdėliota. Tačiau galiausiai nugalėjo mama, o mums buvo labai smagu matyti, kad dabar turime tikrai prabangiai atrodančius baldus, sienas. Jautėmės lyg pas gerai gyvenančius kaimynus, kuriems pavydėjome prabangos.
Svetainės bėdos
Su svetaine bėdų kilo dėl to, kad medinis namas greitai smigo žemyn. Tam vykstant, kažkaip linko sienos, langai. Kas pavasarį vis sunkiau būdavo atidaryti langą. O iš sienų sparčiai byrėjo tinkas. Jo negalėjo sulaikyti laikinos pertvaros ar tapetai. Tačiau tame kambaryje jau ir mažai, kas likdavo. Reikėjo galvoti, ką daryti su tokiu namu, ir tėvai nutarė jį parduoti. Taigi, nesibaigiantis remontas taip ir nesibaigė. Tiesiog išsikėlėme į kitą namą.