Šį kartą kviečiu pasvarstyti, kuo ypatinga Čiurlionio kūryba. Kai M. K. Čiurlionio fondas nuolat rengia paskaitas, seminarus, parodas, apdovanojimus, skirtus šio menininko kūrybai atminti, kartais į kokį nueinu, o kartais praleidžiu. Tačiau vis bandau susidaryti vaizdą apie Čiurlionio kūrybą, ir kaskart suprantu, kad jis užima tikrai vis daugiau ir daugiau vietos mūsų puikioje kultūroje, o taip pat ir pasaulio kultūroje. Tikrai gerai, kad M. K. Čiurlionio fondas užsiima ta edukacine ir domėtis skatinančia veikla – kuo jau kuo, bet Čiurlioniu pasidomėti tai tikrai reikia būtinai kiekvienam išsilavinusiam žmogui.
Kūrė ir dailę, ir muziką
Jeigu jūs mokyklos laikais papildomai lankote muzikos mokyklą, tai tikriausiai turėsite tokį privalomą kursą kaip muzikos istorija. Ten turėsite mokytis apie svarbius lietuvių menininkus, ir vargu, ar tos pamokos apsieis be garbingo Čiurlionio paminėjimo. Gali būti, kad būtent jam skirsite daugiausiai laiko, klausysite jo Jūros, Miško ir kitų simfonijų. Turėsite išmokti pajausti, suprasti ir įvertinti kompozitoriaus muzikinę kūrybą. Iš tiesų, savo laiku Čiurlionis ir buvo labiausiai pripažįstamas kaip kompozitorius, daugiausiai tarptautinės šlovės, kol buvo gyvas, ir pelnė tokiu būdu. Tik vėliau jis ėmė dar ir tapyti, o tai buvo naujas dalykas. Retai kada būdavo tokių kūrėjų, kurie vienu metu būtų buvę ir muzikantai, ir dailininkai. Taigi, jeigu lankėte dailės, o ne muzikos mokyklą, ten taip pat turėjote turėti pamokas apie Čiurlionį, ir turbūt tų pamokų buvo netgi visai nemažai. Ar atsimenate ką nors iš jų? Ar atsimenate, kad Čiurlionis buvo geras tapytojas? Taip, sakoma, kad jis turėjo keistą ypatybę, vadinamą sinastezija – tai gebėjimu sukelti sau vaizdinius nuo garsų, arba atvirkščiai.